šiauduotas

šiaudúotas, -a adj. (1) J, NdŽ, KŽ; M, MitI390 1. žr. šiaudinas: Kišat šiaudúotus viedrus an šulnį Ėr. Neilgai trukus jie išlindo šiauduoti ir pasišiaušę rš. Šiaudúotas kiemas DŽ. 2. su šiaudais: Šiaudúoti grūdai J.Jabl(ž.). Negerai yra apkraudinėti mėšlais ilgais ir šiauduotais S.Dauk. 3. žr. 2 šiaudinis 2: Žemaičiai sėja šiauduotuosius javus po šiauduotųjų rš. 4. su storu šiaudu: Nu tilžkių linai randas šiaudúoti, balzgani Šts.